vąšinis

vąšìnis, -ė adj. (2) NdŽ; KlvK75 1. su vąšais, vąšu: Mintuvai buvo [v]ąšìniai arba šobliniai Šts. 2. panašus į vąšą, užlenktas: Skraistelės lapukai su vąšiniu akstinu rš.